Cukrinis diabetas yra viena aktualiausių dabartinės medicinos problemų. Tai išplitusi, plintanti ir klastinga liga. 2019 m. pasaulyje cukriniu diabetu sirgo 463 milijonai žmonių. Prognozuojama, kad 2045 m. šia liga gali sirgti 700 milijonų pasaulio žmonių. Lietuvoje šiuo metu registruota daugiau nei 120 000 sergančiųjų cukriniu diabetu. Taigi cukriniu diabetu serga beveik kas 20-tas mūsų šalies gyventojas. Manoma, kad tiek pat pacientų nežino, kad serga šia liga, nes ji dažnai turi taip vadinamą "nebylų" pobūdį, kai nebūna šiai ligai būdingų simptomų arba jie būna nespecifiniai. Dėl to liga dažnai nustatoma pavėluotai, lydima sunkių kardiovaskulinių ligų. Pavėluota ligos diagnostika, bloga jos kontrolė lemia lėtines diabeto komplikacijas – mikro ir makrokraujagyslių, nervų sistemos, įvairių organų pakenkimą ir jų funkcijos sutrikimus. Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje didėja ir prediabeto plitimas, kuris siejamas su makrovaskuline ateroskleroze ir susijusiomis kardiovaskulinėmis ligomis, padidinta diabetinės retinopatijos ir neuropatijos rizika. Literatūros duomenimis JAV ambulatorinių apsilankymų metu nustatoma apie 33 proc. prediabeto atvejų. Labai panaši siruacija ir Lietuvoje. LSMU Endokrinologijos instituto tyrimo duomenimis viename Lietuvos rajone prediabetas daignozuotas daugiau nei 32 proc. populiacijos. Esant tokiam prediabeto paplitimui neišvengiamai gali augti 2 tipo cukrinio diabeto plitimas. Prediabetas leidžia anksti daryti poveikį į ligos vystymąsi, stabdyti jos progresavimą ir taip išvengti plitimo 2 tipo cukrinio diabeto ir su juo susijusių kardiovaskulinių pažeidimų. Šios problemos sprendimui reikalingas adekvatus valstybinis požiūris į sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą ir koordinavimą, visuomenės, specialistų ir pacientų mokymo tobulinimą, informacijos sklaida apie diabeto problematiką bei atitinkami paslaugų kompensavimo mechanizmai.