Savo pagrindiniame veikale vokiečių filosofas Arthuras Schopenhaueris (1788–1860) kritiškai apmąsto savo meto Europos filosofiją. Pirmoje knygoje pasaulio kaip vaizdinio pažinimas aiškinamas remiantis pakankamo pagrindo dėsniu, t.y. kiekvieną vaizdinį siejant su kitu pirminiu vaizdiniu. Antroje knygoje aiškinamas pasaulis kaip valia keliant būties esmės, daikto savaime klausimus. Trečioje ir ketvirtoje knygose svarstoma, kaip įveikti destruktyvų valios spaudimą. Autorius jam priešpriešina meną, atjautą ir rezignaciją. Priede kritiškai analizuojama Kanto filosofija.