Kineziterapijos praktinis mokymas – sudėtinė kineziterapijos studijų programos dalis, kurios metu studentai įgyja praktinę patirtį įvairiose klinikinėse situacijose. Kineziterapijos klinikinės praktikos organizuojamos, siekiant užtikrinti galimybę studentui atlikti praktiką tokiose su kineziterapija susijusiose sveikatos priežiūros sistemos srityse, kaip vidaus ligos (antroji praktika), vaikų ligos (trečioji praktika), neurologija (ketvirtoji praktika) ir ortopedija-traumatologija (penktoji praktika). Pirmoji praktika yra stebimojo pobūdžio. Kiekvienos tolesnės praktikos metu siekiama vis didesnio studento savarankiškumo lygmens, atliekant praktines užduotis. Atlikęs visas klinikines praktikas, kineziterapijos studentas turi gebėti dirbti savarankiškai kaip profesionalus specialistas.